Pāli Dictionary
general
音声;叫び声;発する音
sound; voice; utterance; a cry or shout
MN 91
aṭṭh'aṅgasamannāgato kho pan'assa bhoto gotamassa mukhato ghoso niccharati, vissaṭṭho ca, viññeyyo ca, mañju ca, savanīyo ca, bindu ca, avisārī ca, gambhīro ca, ninnādī ca.
Thag 19.1
sunīlagīvā susikhā supekhunā, sucittapattacchadanā vihaṅ'gamā, sumañjughosatthanit'ābhigajjino, te taṃ ramessanti vanamhi jhāyinaṃ.
噂;評判;名声
rumour; report; fame; reputation
AN 4.65
rūpappamāṇo rūpappasanno, ghosappamāṇo ghosappasanno, lūkhappamāṇo lūkhappasanno, dhammappamāṇo dhammappasanno. ime kho, bhikkhave, cattāro puggalā santo saṃvijjamānā lokasmin'ti.
(文法用語)有声音字
(grammar) voiced (letter); a sonant consonant
Part of speech
verb
Root
ghus1叫ぶ。騒音を出す
general
宣告する、告げる
shouts; proclaims; announces
Found an error in the dictionary?